(468 darbai)
(15 puslapių)
Įvadas. Statistinės priemonės panaudotos restoranų, barų, valgyklų skaičiaus tyrimą. Santykinių dydžių skaičiavimas. Vidutinių rodiklių apskaičiavimas. Variacijos matavimas. Dinamikos eilučių rodiklių apskaičiavimas. Restoranų, barų, valgyklų skaičiaus prognozavimas. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Darbo tikslas – statistiškai išanalizuoti AB "Invalda" sandorius. Tiriamojo objekto aprašymas. Duomenų statistinė analizė. Duomenų sisteminimas. Vidurkio ir dispersijos pasikliautinieji intervalai. Hipotezės. Prognozavimo modelis. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Darbo aprašymas. Imtis. Imties plotis. Imties centras. Mediana. Dažnis. Imties vidurkis. Imties dispersija. Imties standartinis kvadratinis nuokrypis. Poligonas ir histograma. Išvada. Skaityti daugiau(21 puslapis)
Įvadas. Statistikos objektas ir metodas. Santuokų sudarymas ir tendencija. Ištuokų registravimas, jų padariniai. Statistiniai skaičiavimai. Išvados. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Įvadas. Santuokų ir ištuokų statistinis tyrimas santykiniai dydžiai. Santuokų. Ištuokų. Santuokų. Ištuokų.Santuokų. Ištuokų. Santuokų ir ištuokų vidutinių. Rodiklių skaičiavimas. Santuokų ir ištuokų. Variacijos matavimas. Dinamikos eilučių rodiklių. Apskaičiavimas. Santuokų ir ištuokų prognozavimas. Dinamikos eilučių ekstrapoliacija. Išvados. Skaityti daugiau(24 puslapiai)
Įvadas. Mokėjimų už elektrą, atsižvelgiant į oro temperatūros kitimus, šeimos narių skaičių ir kitus papildomus duomenis, per 1991 – 2000 metus, statistinis tyrimas. Duomenų aprašymas ir išvedimas į ekraną (sakinys SET). Sakinys Merge. Sakinys Sort. Statistinė informacija. Dažnių skaičiavimas. Procedūra Format. Procedūra Tabulate. Procedūra Plot. Procedūra Chart. Koreliacijos tikrinimas. Procedūra Univariate. Procedūros Gchart ir Greply. Duomenų eksportavimas į Excel failą. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Teorijos apžvalga. Ekonominis modelis. Statistinis modelis. Duomenų rinkimas. Skaičiavimo procedūra. Bedarbių skaičius. BVP. Darbo užmokestis. Ištuokos. Išvada. Tyrimo rezultatai ir išvados. Elastingumas. Prognozės. Problemos ir rekomendacijos. Problemos. Rekomendacijos. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Ką, Jūsų manymu, galima ir tikslinga vadinti sistemomis? Kuo skiriasi pirmojo ir antrojo tipo sistemos? Kas jose bendro? Išvardinkite pagrindinius būtinus ir pakankamus pirmojo ir antrojo tipo sistemų požymius. Savo samprotavimus iliustruokite juos patvirtinančiais konkrečiais pavyzdžiais. Kuriam sistemų tipui Jūs priskirtumėte miško ekosistemą? O muzikinės notacijos sistemą? Kuo skiriasi notacijos sistema nuo tokio sistemos, kurią vadina muzikos kūriniu (pavyzdžiui, nuo simfonijos)? 2. Kuo skiriasi atviros ir uždaros sistemos? Kas yra anabolizmas, katabolizmas ir metabolizmas? Kokį vaidmenį sistemotyros mokslo atsiradimo istorijoje suvaidino metabolizmo tyrimai? Kodėl uždarose sistemose entropija gali mažėti, o atvirose – didėti? Jei, bandant atsakyti į šį klausimą, kyla kokių nors neaiškumų, žvilgtelėkite į šios mokymo priemonės 1.6. skyriaus 1.6.3.1. skyrelį. Ką vadiname entropija ir kaip ši sąvoka surišta su informacija? Kuo skiriasi sistemos sisteminė savybė nuo tos sistemos elementų individualių savybių? Kuo skiriasi sąvokos "sistemos sudėties elementas" ir "sistemos struktūros elementas"? Kuo skiriasi sistemos elemento individualios savybės nuo jo struktūrinių savybių? Atsakymą iliustruokite konkrečiais pavyzdžiais. Kas yra emerdžencija? Kaip Jūs paaiškintumėte emerdžencijos reiškinį? Kodėl emerdžencijos reiškinio egzistavimas apsunkina sudėtingumo problemos sprendimą? Kaip žmogus gali pasinaudoti emerdžencijos reiškiniu savo poreikių tenkinimui? Ką Jūs esate girdėję apie pirmąjį ir antrąjį informacinius barjerus? Kokios, Jūsų manymu, tų barjerų atsiradimo priežastys? Kokios pasekmės išplaukia iš tų barjerų egzistavimo? Ką vadina sudėtingumo problema? Kokias sistemas Jūs pavadintumėte paprastosiomis, kokias sudėtingomis, o kokias labai sudėtingomis? Savo atsakymą iliustruokite konkrečiais pavyzdžiais. Kodėl įvyko mokslų diferenciacija? Kokios teigiamos ir kokios neigiamos tos diferenciacijos pasekmės? Kodėl reikalinga mokslų integracija? Kokias problemas reikia išspręsti, kad tokia integracija įvyktų? Pabandykite savais žodžiais apibūdinti sistemų struktūrų izomorfizmo reiškinį ir rasti jo pavyzdžių, nepaminėtų "Įvade". Kodėl sistemos, vykdančios vienodas ar panašias funkcijas, dažnai turi vienodas ar panašias struktūras? Apibūdinkite savais žodžiais sistemos struktūros sąvoką. Kokį vaidmenį vaidina sistemos struktūra pirmojo tipo sistemose ir kokį – antrojo? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Kodėl mechanistinės metodologijos nebepakanka, nagrinėjant organizmines ir organizacines sistemas? Ką Jūs pavadintumėte "sisteminiu mąstymu"? Išvardinkite keletą svarbiausių sisteminio mąstymo požymių? Kodėl naudinga išsiugdyti sisteminio mąstymo įgūdžių? Kaip Jūs suprantate didelės organizacijos vadovo "akių atrišimo" problemą? Kodėl ir kaip reikia tą problemą spręsti? Raskite keletą matematinių eksperimentų su sistemų matematiniais modeliais ir jų taikymo pavyzdžių. Kodėl matematiniai eksperimentai gali naudingai papildyti, o neretai – ir pakeisti natūrinius eksperimentus? Kodėl kompiuterinės technikos atsiradimą vadina antrąja technine revoliucija? Kuo skiriasi antroji techninė revoliucija nuo pirmosios? Kaip kompiuterinė technika ir jos matematinė įranga gali padėti sudėtingumo ir "akių atrišimo" problemų sprendimui? Aprašykite savais žodžiais, kaip Jūs suprantate tokių sisteminių savybių kaip "organizuotumas" ir "labilumas" sąvokas. Palyginkite skruzdėlyno ir studentų grupės organizuotumą ir labilumą. Kokias išvadas padarėte? Kodėl? Ką turi bendro ir kuo, Jūsų nuomone, skiriasi tokios sisteminės savybės kaip "adaptyvumas", "atsparumas trikdžiams" ir "sistemos gyvybingumas"? Kodėl galima kalbėti apie techninės sistemos gyvybingumą, nors tokia sistema ir neturi gyvumo savybės? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Kuo būtų galima matuoti čia išvardintas tris sistemines savybes, jų pasireiškimo laipsnį? Kaip jos surištos su pirmojo tipo sistemų sąvokomis? Kuo, Jūsų nuomone, skiriasi "sistemiškumo" ir "sistematiškumo" sąvokos? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Kuo užsiima sistemotyros mokslas ir kokias problemas jis sprendžia? Išvardinkite pagrindines sudėtines sistemotyros mokslo dalis ir trumpai apibūdinkite jas. Ką turi bendro tradicinė filosofija ir bendroji sistemų teorija? Kuo tie mokslai skiriasi? Kokią naudą galima būtų gauti iš filosofų ir sistemotyrininkų bendradarbiavimo? Kuo skiriasi matematika ir matematinė sistemotyra? Ką jos turi bendro? Kodėl sistemotyrininkai turi gerai išmanyti matematiką ir mokėti naudotis jos kalba ir aparatu?Apibūdinkite savais žodžiais, kas, Jūsų manymu, yra teorija, kas – metodologija, o kas – teorijos ir metodologijos taikymai. Savo samprotavimus iliustruokite pavyzdžiais. Išvardinkite ir trumpai apibūdinkite pagrindines sistemotyros atsiradimo ir jos sparčios evoliucijos priežastis bei sąlygas. Kodėl L.Bertalanfio idėjos pradžioje nebuvo tinkamai įvertintos ir kodėl į jas buvo visai kitaip pažiūrėta praėjusio šimtmečio viduryje? Kodėl sisteminio požiūrio ir dženeralistų poreikį viena iš pirmųjų pajuto būtent medicina? Kas yra sintezė, o kas – analizė. Kaip suprantamos šitos sąvokos chemijoje, o kaip – sistemotyroje? Kuo skiriasi projektavimas nuo deskripcinio modeliavimo? Kas, Jūsų manymu, yra imitacinis modeliavimas ir kuo imitaciniai modeliai skiriasi nuo analizinių? . Kas, Jūsų manymu, yra indukcija, o kas – dedukcija? Kaip ir kur šie mąstymo metodai naudojami sistemotyroje? Ar jų pakanka? Kas, Jūsų manymu, yra intuicija, o kas – euristika? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Išvardinkite pagrindinius uždavinius, kuriuos sprendžia sistemotyros mokslas. Trumpai apibūdinkite fundamentalizavimo, formalizavimo, operacionalizavimo ir instrumentalizavimo uždavinius, iliustruodami savo samprotavimus pavyzdžiais. Trumpai apibūdinkite sistemotyros kurso tikslus. Kodėl naudinga studijuoti sistemotyrą? Kokios sistemotyros kurso dalys Jums atrodo naudingiausios? Kodėl? Trumpai apibūdinkite pagrindines sistemotyros raidos kryptis ir sistemotyros mokslo formavimo bei formavimosi metodologijas. Kodėl naudinga tų metodologijų sintezė? Kodėl kai kurie tiksliųjų mokslų atstovai, priklausantys senajai kartai, abejoja sistemotyros naudingumu? Išvardinkite šiuolaikinio sistemotyros mokslo silpnąsias vietas ir pabandykite įsivaizduoti, ar galima tuos trūkumus pašalinti. Jei galima, tai kaip? Ar galima sudėtingas problemas išspręsti pavienių žmonių nesuderintomis pastangomis? Ką, Jūsų manymu, vadina "ekspertinėmis sistemomis", o ką – "kolektyvinio proto sistemomis"? Ką vadina "dirbtinio intelekto sistemomis" ir koks jų vaidmuo "kolektyvinio proto" sistemose? Jei, bandant atsakyti į šiuos klausimus, kyla kokių nors neaiškumų pasiskaitykite šios mokymo priemonės 1.16.3. ir 1.16.4. skyrelius.Kaip Jūs įsivaizduojate dženeralistų vaidmenį įvairiose visuomenės gyvenimo ir veiklos sferose? Ką turėtų žinoti, suprasti ir mokėti dženeralistai? Kuo dženeralistas skiriasi nuo specialisto? Kas yra "pilietinė visuomenė" ir kaip ją reikėtų kurti? Išvardinkite "pilietinės visuomenės" požymius. Palyginkite Lietuvos visuomenės pilietiškumo laipsnį Sąjūdžio pakilimo laikais ir dabar. Kuo paaiškintumėte skirtumus? Kodėl popiežius Jonas Paulius II teigia, jog pasyvumas šiandien vis labiau virsta kalte? Pabandykite pagrįsti šios minties teisingumą, nurodydami Jums žinomas pilietinio pasyvumo neigiamas pasekmes. Kodėl kai kam piliečių pasyvumas yra naudingas? Ar neskatina pilietinio abejingumo ir pasyvumo pavienio asmens bejėgiškumo bei jo pastangų bevaisiškumo pojūtis? Ar kai kam nėra naudinga palaikyti ir net skatinti daugumos piliečių abejingumo, bejėgiškumo ir nusivylimo nuotaikas? Ką Jūs siūlytumėte daryti? Skaityti daugiau(15 puslapių)
Įžanga. Socialinės statistikos objektas ir uždaviniai. Socialinių žinių struktūra: duomenys, modeliai ir teorijos. Socialiniai tyrimai ir viešoji nuomonė. Pirminė duomenų apžvalga arba aprašomoji statistika. Demografinė statistika. Statistinė gyvenimo lygio analizė: visuotinė gerovė ir nelygybė. Užimtumo ir nedarbo statistika. Integruoti socialinės raidos rodikliai. Teisinė statistika. Politinio gyvenimo statistika. Išvados. Skaityti daugiau(17 puslapių)
Įvadas. Stačiakampė diagrama. Pavyzdžiai. The Box-Percentile Plot. Pavyzdžiai. Dirbtiniai pavyzdžiai. Konkretūs pavyzdžiai. Smuiko diagrama. Intervalo ilgio nurodymas. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Statistikos konspektai. Imtis ir imties skirstiniai, Imties skirstinių statistika, imčių skirstiniai, uždavinių atsakymai. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Užduotys ir sprendimo pavyzdžiai. Naudojant pilnosios tikimybės formulę išspręsti uždavinį. Normalusis skirstinys parametrais m ir σ2. Nubrėžti tankio grafiką. m ir σ2 reikšmės. Ištyrinėti jungtuko "ir" vartojimą Jūsų pasirinktos knygos puslapiuose. Nurodykite autorių ir knygos pavadinimą. Stulpeline ir skrituline diagramomis pavaizduokite Jūsų pasirinktos valstybės arba regiono gyventojų pagal tautybę sudėtį, ir t.t. Metodiniai nurodymai užduočių atlikimui. Skaityti daugiau(23 puslapiai)
MS Excel byla. Namų ūkio dydis, įvertinti vieno namų ūkio nario išlaidų pasiskirstymą, ar skiriasi vieno namų ūkio nario išlaidos kaime ir mieste, kuri namų ūkio charakteristika geriausiai nusako šeimos pajamas, Ar vieno namų ūkio nario vidutinės pajamos tiesiškai nusako namų ūkio vieno nario, patikrinti ar namų ūkių santaupos didėja, Džini koeficiento skaičiavimas. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Statistikos uždaviniai ir jų sprendimai. Skaityti daugiau(20 puslapių)
Įvadas ir pagrindinės sąvokos. Atsitiktinė seka. Pavyzdžiai. Statistinė atsitiktinių sekų analizė. Modelio sukūrimo uždavinys. Pagrindinės stacionariųjų sekų savokos. Tiesinės stacionarinio proceso išraiškos. Atsitiktinių sekų modeliai ir operatorinė forma. Tiesinis filtras, spektrinių tankių f-jų ryšiai. ARMA proceso priežastingumas, stacionarumas, apgręžiamumas. Statistinių modelių įvairovė. Pirmos eilės autoregresijos procesas. Antros eilės ar(2) procesas. AR(2) proceso dispersija ir autokoreliacinė f-ja. Bendrasis baigtinės eilės autoregresijos procesas. Slenkamojo vidurkio procesas. MA(q). Bendrasis autoregresijos slenkamojo vidurkio modelis ARMA(p,q). Stiprios priklausomybės stacionarieji procesai ir jų savybės. Baigtinės eilės statistinių modelių parametrų vertinimas. Autoregresijos modelio parametrų vertinimas. Slenkamo vidurkio modelio MA(q) parametrų vertinimas. ARMA(p,q) modelio parametrų vertinimas. Alternatyvus įverčių gavimo būdas. Intervaliniai baigtinės eilės modelių parametrų įverčiai. Asimptotiškai pasikliautinės sritys. Modelio eilės nustatymo problema. Liekamosios dispersijos tyrimas. Dalinė autokoreliacija. Durbin-Levinson algoritmas ar modelių nuosekliam kūrimui. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Trys statistikos uždaviniai, jų sprendimas. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Didžiųjų skaičių dėsnio reikšmė statistikai. Statistikos objektas ir pagrindinės sąvokos. Statistikos objektas. Statistinis rodiklis. Statistiniai vienetai ir statistinė visuma. Požymiai. Statistikos metodas. Statistiniai stebėjimai. Bendras supratimas apie statistinę informaciją. Grupių skaičiaus ir grupavimo intervalų sudarymas. Grafinis statistinių duomenų vaizdavimas. Statistinių grafikų rūšys. Vidurkių rūšys ir jų apskaičiavimo būdai (poslinkio charakteristikos). Kiekybinio požymio variacijos rodikliai. Alternatyvaus požymio variacijos rodikliai. Požymio grupinės ir tarpgrupinės variacijos rodikliai. Asimetrijos rodiklis. Atrankinis stebėjimas. Generalinė visuma. Atrankinė visuma (atranka). Atrankos būdai. Atrankos paklaidų nustatymas. Dinamikos (laiko) eilutės. Dinamikos eilučių rodikliai (analitiniai). Vidutiniai dinamikos eilučių kitimo rodikliai. Dinamikos eilučių lygių kitimo analizė (prognozavimas). Dinamikos eilučių ekstrapoliacija prognozės sudarymui. Ekonominių reiškinių tarpusavio analizė. Grupinė tiesinė regresija. Koreliacinio ryšio tarp kokybinių (ir kiekybinių) įvertinimo metodai. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Statistikos kaip mokslo atsiradimas. Iš statistikos istorijos. Tyrimo duomenų atsitiktinis pobūdis. Pagrindiniai statistinių tyrimų etapai. Aibė ir imtis. Variacinių eilių sudarymas. Grafinis variacinių eilių sudarymas. Atsitiktinių dydžių vertinimo rodikliai: padėties abscisių ašyje rodikliai. Atsitiktinių dydžių vertinimo rodikliai: išsibarstymo rodikliai. Atsitiktinių dydžių vertinimo rodikliai: variacinės eilės pasiskirstymo formos rodikliai. Tikimybės sąvoka. Normaliojo pasiskirstymo dėsnis. Aritmetinio vidurkio reprezentacijos paklaida. Aibės aritmetinis vidurkis. Patikimumas ir reikšmingumo lygmuo. Asimetrijos ir eksceso rodikliai. Statistinės hipotezės ir jų taikymas: Stjudento rodiklio taikymas. Statistinės hipotezės ir jų taikymas: Fišerio rodiklio panaudojimas. Funkciniai ir koreliaciniai tarpusavio ryšiai. Koreliacinės analizės uždaviniai. Koreliacinis laukas. Tarpusavio ryšio kryptys. Tarpusavio ryšio stiprumo įvertinimas. Regresija. Koreliacijos santykis. Dalinė koreliacija. Metrologija kaip mokslo šaka. Sporto metrologija ir jos uždaviniai. Matavimo ir matavimo vienetai. Matavimo metodai. Matavimo paklaidos. Metodine matavimo paklaida. Matavimo priemonių paklaida. Pagrindinės ir papildomos paklaidos. Testo sąvoka. Kokie testui keliami reikalavimai. Kokios yra testų grupės (priklausomai nuo testavimo tikslo). Pagrindinės testų savybės. Testo stabilumas. Testo suderinamumas. Testų ekvivalentiškumas. Vertinimo skalės ir jų panaudojimas praktikoje. Tiesioginio vertinimo skalė. Palyginamojo vertinimo skalės. Šiuolaikinių sporto rezultatų vertinimas. Kaip padidinti testo patikimumą. Testų komplekso vertinimai. Vertinimo normos. Palyginamosios normos. Individualios normos. Būtinos normos. Kvalifikacijos normos ir kvalifikacijos reikalavimai. Sportinės technikos efektyvumo vertinimas. Technikos veiksmų atlikimo pastovumo vertinimas. Sportinės taktikos vertinimas. Prognozavimo tikslai ir metodai. Ekstrapoliacijos metodas. Prognozavimas modeliuojant. Metodinė matavimo paklaida. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Statistikos uždaviniai, jų sprendimai. 1 uždavinys. 2000 m. moksleivių ir studentų, įgijusių išsilavinimą, buvo 93,7 tūkst. Iš jų pagrindinį išsilavinimą įgijo 42,6 tūkst. (45,5), vidurinį – 32,7 tūkst. (34,9), aukštesnįjį – 8,1 tūkst. (8,6), aukštąjį –10,3 tūkst. (11). Šiuos duomenis pateikti statistinėje lentelėje, suformuluoti pavadinimą, nurodyti veiksnį, tarinį ir lentelės rūšį. Yra šie akcinės bendrovės darbininkų darbo užmokesčio duomenys. Apskaičiuoti rugsėjo ir spalio mėn. (visų trijų cechų kartu) vidutinį darbininkų darbo užmokestį. Nurodyti vidurkių rūšis. 3 uždavinys. Yra tokie duomenys apie ūkių pasiskirstymą pagal pasėlių plotą. Apibūdinti duotą statistinę eilutę. Apskaičiuoti: Vidutinį ūkio dydį pagal pasėlių plotą (ha). Modą ir medianą. Variacijos rodiklius (dispersiją, standartinį nuokrypį, variacijos koeficientą) ir paaiškinti jų prasmę. Įvertinti šio pasiskirstymo asimetriškumą. Pasiskirstymo eilutę pavaizduoti grafiškai.4 uždavinys. Yra tokie darbo biržos duomenys apie bedarbių skaičių Lietuvoje 2001m. (mėnesio pabaigoje, tūkst.). Apibūdinti duotą statistinę eilutę. Apskaičiuoti šios dinamikos eilutės apibendrinančius rodiklius. Vidutinį eilutės lygį. Vidutinį absoliutų lygio padidėjimą. Vidutinį didėjimo ir padidėjimo tempus. Paaiškinti šių rodiklių prasmę. Grandininius analitinius dinamikos eilutės rodiklius (rezultatus pateikti lentelėje). Ekstrapoliuoti dinamikos eilutę vienu iš jums žinomų būdų (L=3). 5 uždavinys. Parduotuvės prekių apyvarta birželio mėn. sudarė 520 tūkst. Lt., o liepos mėn. – 550 tūkst. Lt. Parduotų prekių kiekis padidėjo 1,5%. Kaip pasikeitė parduotų prekių kainos? Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Duomenų rinkimas ir aprašomoji statistika. Dažnių lentelė. Skaitinės duomenų charakteristikos. Poslinkio charakteristikos. Aritmetinis svertinis vidurkis. Moda. Mediana. Sklaidos charakteristikos. Tiesinis (absoliutusis) nuokrypis. Dispersija. Koreliacija ir regresija. Determinacijos koeficientas. Koreliacijos koeficientas. Skaityti daugiau
