Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Statistika>Statistikos konspektai

Statistikos konspektai (32 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Biometrija

    Biometrija. Kas yra biometrija. Objektai. Požymiai. Požymių tipai. Matuojamieji požymiai (matieji dydžiai). Skaičiuojamieji požymiai (skaitieji dydžiai). Atributiniai požymiai. Požymiai ir kategorijos. Pirminiai ir išvestiniai požymiai. Pirminiai požymiai. Išvestiniai požymiai. Tikslus ir apytikslis matavimas. Matavimo tikslumas ir skalės padala. Koks turi būti matavimo tikslumas? Visumos. Generalinė aibė. Generalinės aibės ribos. Imtis. Ėminys. Vienmatės ir daugiamatės imtys. Porinė imtis. Imties atranka. Imties ėmimas. Duomenys. Liekanos. Alternatyvinis skirstinys. Parametro p pasikliautinojo intervalo skaičiavimas. Dviejų imčių parametrų p lyginimas. Apie terminų bandinys, mėginys ir jiems artimų terminų vartojimą. Priedai (3). Binominis skirstinys. Geometrinis skirstinys. Puasono skirstinys. Neigiamas binominis (Paskalio) skirstinys. Dvipusis binominis kriterijus. Tradicinis reikšmingumo lygmenų interpretavimas. Reikšmingumo sritis ir reikšmingumo lygmuo. Reikšmingumo lygmens interpretavimas. Vienpusis binominis kriterijus. Imties ėmimas. GA neperiodinė – Periodinis imties ėmimas (PIĖ). GA struktūra žinoma. Grąžintinis imties ėmimas (GIĖ). Paklaidos. Normalusis skirstinys. Normaliųjų duomenų vidurkio pasikliautinasis intervalas. Normaliojo skirstinio dispersijos ir vidutinio kvadratinio nuokrypio pasikliautinieji intervalai. Vienmatės imties duomenų apdorojimas. Dvimatės imties grafinis atvaizdas. Imčių statistikos ir generalinių aibių parametrai. Terminai. Klasikinė tikimybės apskaičiavimo schema. Kombinatorinės formulės. Situacijų nagrinėjimas vartojant jungtukus ir bei arba. Variantų medis. Uždaviniai. Suderinami ir nesuderinami įvykiai.
    Statistika, konspektas(45 puslapiai)
    2006-05-12
  • Dinamikos eilutės rodikliai

    Formulės. Dinamikos eilutės rodikliai analitiniai. Apibendrinamieji rodikliai. Dinamikos eilutės ekstrapoliacija. Indeksai. Individualieji. Agregatiniai. Bendrieji. Vidurkiniai. Vidutinio lygio indeksai. Absoliutus vidutinio lygio pokytis. Tiesės lygtis. Antrojo laipsnio parabolės lygtis. Empirinis koreliacijos santykis. Empirinis determinacijos santykis. Teorinis koreliacijos santykis (koreliacijos indeksas). Teorinis determinacijos santykis. Kiekybinių požymių sąsajos stiprumo įvertinimas. Žmogaus socialinės raidos indekso apskaičiavimas. Dinamikos eilučių koreliacija ir autokoreliacija.
    Statistika, konspektas(8 puslapiai)
    2005-12-05
  • Dispersinė analizė

    Dispersinė analizė. Vienfaktorinė dispersinė analizė. Sheffe metodas. Dvifaktorinė dispersinė analizė.
    Statistika, konspektas(8 puslapiai)
    2006-05-20
  • Duomenų apdorojimas statistiniais metodais

    Statistiniai duomenų apdorojimai. Duomenų apdorojimas statistiniais metodais. Statistikos metodas. Statistinės analizės tikslas. Aprašomoji statistika. Anketos klausimo duomenų pristatymas. Dažniausiai pasitaikančios reikšmės (vertės) pristatymas. Vidurinės reikšmės (vertės) pristatymas. Koreliacinė ir regresinė analizė faktorinė analizė. Faktorinė subjektyvių kliūčių siekiant profesinės karjeros vertinimo analizė.
    Statistika, konspektas(8 puslapiai)
    2008-05-13
  • Ekonometrija

    Pratarmė. Ekonometrijos samprata. Matematinių metodų naudojimo ekonomikoje istorija. Modelio samprata. Modelių ir metodų taikymas įmonės veikloje. Struktūrinis sistemos modelis. Kas yra ekonometrija? Ekonometrijos metodologija. Tipinės ekonomikos funkcijos. Kaštų funkcija. Gamybos funkcija. Regresijos modeliai. Regresijos modelio samprata. Vienmačių regresijos modelių sudarymas. Vienmatis tiesinės regresijos modelis. Vienmatis hiperbolinės regresijos modelis. Daugiamačio regresijos modelio samprata. Daugiamatės regresijos lygties optimalaus dydžio nustatymas. Daugiamatis tiesinės regresijos modelis. Ekonominių rodiklių prognozavimas. Prognozavimo uždavinio samprata. Prognozės modelių tikslumo nustatymas. Stacionarių rodiklių prognozavimas. Slankusis vidurkis. Eksponentinis išlyginimas. Nestacionarių rodiklių prognozavimas. Tiesinio trendo modeliai. Sezoninio trendo modeliai. Ilgalaikė prognozė. Tiesinės regresijos modeliai. Transformuoti tiesinės regresijos modeliai. Literatūra (15).
    Statistika, konspektas(45 puslapiai)
    2005-11-06
  • Ekonometrija (14)

    Ekonometrija. Ekonometrijos tikslai. Modelių tipai. Kintamųjų tipai. Atsitiktinis dydis, jo pasiskirstymo dėsnis. Atsitiktinių dydžių skaitinės charakteristikos. Teorinis vidurkis. Moda. Kvantiliai. Mediana. Atsitiktinio dydžio išsibarstymo (sklaidos) charakteristikos. Dispersija. Vidutinis kvadratinis nuokrypis. Asimetrijos koeficientas. Akscesas. Vidutinė kvadratinė paklaida. Binominis skirstinys. Hipergeometrinis skirstinys. Puasono skirstinys. Neigiamas binominis skirstinys. Normalusis skirstinys. Čebyševo nelygybė. Lognormalusis skirstinys. Stjudento skirstinys. Eksponentinis skirstinys. Gyvenimo testas. Pareto skirstinys. Įverčiai. Taškiniai įverčiai. Teorinio vidurkio MX įverčiai. Intervaliniai įverčiai. Statistinė hipotezė. Vidurkių palyginimo hipotezės. Dviejų normaliųjų dydžių dispersijų palyginimas. Neparametrinės hipotezės. Vilkoksono kriterijus. Dispersinė analizė. Vienfaktorinė dispersinė analizė. Sheffe metodas. Dvifaktorinė dispersinė analizė. Atsitiktinių dydžių ryšys. Pagrindiniai ryšių tarp kiekybinių rodiklių tipai. Koreliacinė analizė. Analizės etapai. Tyrimo metodai. Laiko eilutės struktūra. Modelių tipai. Vertinimo metodai. Vertinimo eiga. Trendų pavyzdžiai. Taikomieji makroekonominiai modeliai. Jų panašumai ir skirtumai, privalumai ir trūkumai. Lam modelis. Kosmos modelis. Bok97 modelis.
    Statistika, konspektas(50 puslapių)
    2010-04-19
  • Ekonometriniai modeliai

    Ekonometriniai modeliai. Summary. Įvadas. Laiko eilučių auto regresiniai modeliai. Auto regresinis slenkančio vidurkio modelis. ARMA modelio išraiška. Nuokrypių išraiškos ARMA modelyje. Paklaidos minimizavimas ARMA modelyje. Auto regresijos AR parametrų optimizavimas. Slenkančio vidurkio MA parametrų optimizavimas. Išorinių faktorių įvertinimas ARMA modelyje. ARMA modelio modifikacijos.
    Statistika, konspektas(9 puslapiai)
    2005-10-26
  • Gyvenimo lygis ir jo pagrindiniai rodikliai

    Gyvenimo lygis ir jo pagrindiniai rodikliai. Skurdo lygis. Skurdo gylis. Santykinio skurdo lygio dinamika. Santykinio skurdo lygis mieste ir kaime. Išsilavinimo įtaka nelygybei. Nelygybė tarp socialinių-ekonominių grupių. Santykinio skurdo lygis skirtingose socialinėse-ekonominėse grupėse. Santykinio skurdo lygio priklausomybė nuo namų ūkio sudėties. Santykinio skurdo lygis namų ūkiuose, atsižvelgiant į namų ūkio galvos lytį. Santykinio skurdo lygis skirtingų tipų namų ūkiuose. Santykinio skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais. Skurstančiųjų pasiskirstymas. Skurdo priežastys.
    Statistika, konspektas(7 puslapiai)
    2006-10-11
  • Hipotezių tikrinimas. I ir II rūšies klaidos. Hipotezių apie vidurkius ir dispersijas tikrinimas

    Bendra hipotezių tikrinimo schema. Hipotezė apie normalinės generalinės aibės vidurkio reikšmę. Hipotezės apie normalinės generalinės aibės dispersijos reikšmę. Stjudento kriterijus, taikomas dviem nepriklausomoms imtims. Stjudento kriterijus, taikomas dviem priklausomoms imtims. Hipotezė apie dviejų dispersijų lygybę nepriklausomoms imtims. Hipotezė apie dviejų dispersijų lygybę priklausomoms imtims.
    Statistika, konspektas(12 puslapių)
    2005-12-07
  • Imčių sudarymo būdai. Matavimų skalės

    Kas yra statistika. Statistika, kaip praktika. Statistika, kaip mokslas. Populiacija. Pagrindiniai imties metodo privalumai. Ekspertinė imtis. Kvotinė imtis. Proginė imtis imtis. Atsitiktinės imties sudarymo būdai. Mechaninė imtis. Sluoksninė imtis. Lizdinė (klasterinė) imtis. Daugiaetapė imtis. Sistemingoji imtis. Intervalų ir santykių skalės.
    Statistika, konspektas(5 puslapiai)
    2005-11-27
  • Kiekybiniai sprendimo metodai (8)

    Trendas su sezonine komponente. Apibendrinimas. Tiesinis programavimas. Dualumo teorija. Gamybinio planavimo uždavinys. Dualumo teorema. Transporto uždaviniai. Simplekso metodas. Žordano-Gauso metodas tiesinių lygčių sistemom spręsti. Tiesinio programavimo uždavinių formos. Sveikaskaitinis programavimas. Sukirpimo uždaviniai. Pasirinkimas iš alternatyvių. Netolydi tikslo funkcija. Apibendrintas transporto uždavinys.
    Statistika, konspektas(30 puslapių)
    2007-03-23
  • Kiekybiniai sprendimo metodai (9)

    Porinė koreliacinė analizė. Porinė regresijos analizė. Daugianarė koreliacinė regresinė analizė. Prognozavimo metodai. Laiko eilučių prognozavimas, jų sudėtinės dalys. Prognozė įvertinant sezoninius svyravimus. Tiesinis programavimas. Gamybos planavimo uždaviniai. Mišinių sudarymo (dietos) uždaviniai. Transporto uždaviniai ir transporto tipo uždaviniai. Sveikaskaitinis programavimas. Dualus uždavinys ir jo ekonominė prasmė. Dualaus uždavinio sudarymo taisyklės. Baziniai kintamieji ir baziniai sprendiniai. Simplekso metodo esmė. Prognozavimo metodai.
    Statistika, konspektas(8 puslapiai)
    2007-03-23
  • Koreliacijos ir regresijos samprata

    Faktoriniai ir rezultatiniai požymiai. Stochastinis ryšys. Koreliacinis (priežastinis) ryšys. Regresija. Ekonominių-socialinių reiškinių tarpusavio ryšys. Koreliacinė analizė. Regresinė analizė. Pavyzdys: parinkti du tarpusavyje susijusius rodiklius - faktorinį ir rezultatinį.
    Statistika, konspektas(6 puslapiai)
    2008-02-29
  • Matematinė statistika (7)

    Matematinės statistikos įvadas. Pagrindinės sąvokos: Matematinė statistika, Generalinė aibė, jos imtis, jos tūris, atrankos būdai (paprastoji grąžinamoji, paprastoji negrąžinamoji, mechaninė, serijinė), paprastoji atsitiktinė imtis, paprastoji imtis, statistika (funkcija), variacinė imties eilutė, pozicinė statistika, imties plotis, imties sklaida, empirinis skirstinys, empirinė pasiskirstymo funkcija.
    Statistika, konspektas(7 puslapiai)
    2007-02-13
  • Reiškinių dinamikos tyrimas (dinamikos eilutės)

    Dinamikos eilutės, jų rūšys. Dinamikos eilutės analitiniai rodikliai. Dinamikos eilutės apibendrinamieji rodikliai. Dinamikos eilutės komponentai. Adityvusis ir multiplikatyvusis modeliai. Trendo nustatymo būdai. Sezoninių svyravimų tyrimas. Dinamikos eilutės ekstrapoliacija.
    Statistika, konspektas(10 puslapių)
    2007-01-10
  • Sistemotyra

    Ką, Jūsų manymu, galima ir tikslinga vadinti sistemomis? Kuo skiriasi pirmojo ir antrojo tipo sistemos? Kas jose bendro? Išvardinkite pagrindinius būtinus ir pakankamus pirmojo ir antrojo tipo sistemų požymius. Savo samprotavimus iliustruokite juos patvirtinančiais konkrečiais pavyzdžiais. Kuriam sistemų tipui Jūs priskirtumėte miško ekosistemą? O muzikinės notacijos sistemą? Kuo skiriasi notacijos sistema nuo tokio sistemos, kurią vadina muzikos kūriniu (pavyzdžiui, nuo simfonijos)? 2. Kuo skiriasi atviros ir uždaros sistemos? Kas yra anabolizmas, katabolizmas ir metabolizmas? Kokį vaidmenį sistemotyros mokslo atsiradimo istorijoje suvaidino metabolizmo tyrimai? Kodėl uždarose sistemose entropija gali mažėti, o atvirose – didėti? Jei, bandant atsakyti į šį klausimą, kyla kokių nors neaiškumų, žvilgtelėkite į šios mokymo priemonės 1.6. skyriaus 1.6.3.1. skyrelį. Ką vadiname entropija ir kaip ši sąvoka surišta su informacija? Kuo skiriasi sistemos sisteminė savybė nuo tos sistemos elementų individualių savybių? Kuo skiriasi sąvokos "sistemos sudėties elementas" ir "sistemos struktūros elementas"? Kuo skiriasi sistemos elemento individualios savybės nuo jo struktūrinių savybių? Atsakymą iliustruokite konkrečiais pavyzdžiais. Kas yra emerdžencija? Kaip Jūs paaiškintumėte emerdžencijos reiškinį? Kodėl emerdžencijos reiškinio egzistavimas apsunkina sudėtingumo problemos sprendimą? Kaip žmogus gali pasinaudoti emerdžencijos reiškiniu savo poreikių tenkinimui? Ką Jūs esate girdėję apie pirmąjį ir antrąjį informacinius barjerus? Kokios, Jūsų manymu, tų barjerų atsiradimo priežastys? Kokios pasekmės išplaukia iš tų barjerų egzistavimo? Ką vadina sudėtingumo problema? Kokias sistemas Jūs pavadintumėte paprastosiomis, kokias sudėtingomis, o kokias labai sudėtingomis? Savo atsakymą iliustruokite konkrečiais pavyzdžiais. Kodėl įvyko mokslų diferenciacija? Kokios teigiamos ir kokios neigiamos tos diferenciacijos pasekmės? Kodėl reikalinga mokslų integracija? Kokias problemas reikia išspręsti, kad tokia integracija įvyktų? Pabandykite savais žodžiais apibūdinti sistemų struktūrų izomorfizmo reiškinį ir rasti jo pavyzdžių, nepaminėtų "Įvade". Kodėl sistemos, vykdančios vienodas ar panašias funkcijas, dažnai turi vienodas ar panašias struktūras? Apibūdinkite savais žodžiais sistemos struktūros sąvoką. Kokį vaidmenį vaidina sistemos struktūra pirmojo tipo sistemose ir kokį – antrojo? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Kodėl mechanistinės metodologijos nebepakanka, nagrinėjant organizmines ir organizacines sistemas? Ką Jūs pavadintumėte "sisteminiu mąstymu"? Išvardinkite keletą svarbiausių sisteminio mąstymo požymių? Kodėl naudinga išsiugdyti sisteminio mąstymo įgūdžių? Kaip Jūs suprantate didelės organizacijos vadovo "akių atrišimo" problemą? Kodėl ir kaip reikia tą problemą spręsti? Raskite keletą matematinių eksperimentų su sistemų matematiniais modeliais ir jų taikymo pavyzdžių. Kodėl matematiniai eksperimentai gali naudingai papildyti, o neretai – ir pakeisti natūrinius eksperimentus? Kodėl kompiuterinės technikos atsiradimą vadina antrąja technine revoliucija? Kuo skiriasi antroji techninė revoliucija nuo pirmosios? Kaip kompiuterinė technika ir jos matematinė įranga gali padėti sudėtingumo ir "akių atrišimo" problemų sprendimui? Aprašykite savais žodžiais, kaip Jūs suprantate tokių sisteminių savybių kaip "organizuotumas" ir "labilumas" sąvokas. Palyginkite skruzdėlyno ir studentų grupės organizuotumą ir labilumą. Kokias išvadas padarėte? Kodėl? Ką turi bendro ir kuo, Jūsų nuomone, skiriasi tokios sisteminės savybės kaip "adaptyvumas", "atsparumas trikdžiams" ir "sistemos gyvybingumas"? Kodėl galima kalbėti apie techninės sistemos gyvybingumą, nors tokia sistema ir neturi gyvumo savybės? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Kuo būtų galima matuoti čia išvardintas tris sistemines savybes, jų pasireiškimo laipsnį? Kaip jos surištos su pirmojo tipo sistemų sąvokomis? Kuo, Jūsų nuomone, skiriasi "sistemiškumo" ir "sistematiškumo" sąvokos? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Kuo užsiima sistemotyros mokslas ir kokias problemas jis sprendžia? Išvardinkite pagrindines sudėtines sistemotyros mokslo dalis ir trumpai apibūdinkite jas. Ką turi bendro tradicinė filosofija ir bendroji sistemų teorija? Kuo tie mokslai skiriasi? Kokią naudą galima būtų gauti iš filosofų ir sistemotyrininkų bendradarbiavimo? Kuo skiriasi matematika ir matematinė sistemotyra? Ką jos turi bendro? Kodėl sistemotyrininkai turi gerai išmanyti matematiką ir mokėti naudotis jos kalba ir aparatu?Apibūdinkite savais žodžiais, kas, Jūsų manymu, yra teorija, kas – metodologija, o kas – teorijos ir metodologijos taikymai. Savo samprotavimus iliustruokite pavyzdžiais. Išvardinkite ir trumpai apibūdinkite pagrindines sistemotyros atsiradimo ir jos sparčios evoliucijos priežastis bei sąlygas. Kodėl L.Bertalanfio idėjos pradžioje nebuvo tinkamai įvertintos ir kodėl į jas buvo visai kitaip pažiūrėta praėjusio šimtmečio viduryje? Kodėl sisteminio požiūrio ir dženeralistų poreikį viena iš pirmųjų pajuto būtent medicina? Kas yra sintezė, o kas – analizė. Kaip suprantamos šitos sąvokos chemijoje, o kaip – sistemotyroje? Kuo skiriasi projektavimas nuo deskripcinio modeliavimo? Kas, Jūsų manymu, yra imitacinis modeliavimas ir kuo imitaciniai modeliai skiriasi nuo analizinių? . Kas, Jūsų manymu, yra indukcija, o kas – dedukcija? Kaip ir kur šie mąstymo metodai naudojami sistemotyroje? Ar jų pakanka? Kas, Jūsų manymu, yra intuicija, o kas – euristika? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Išvardinkite pagrindinius uždavinius, kuriuos sprendžia sistemotyros mokslas. Trumpai apibūdinkite fundamentalizavimo, formalizavimo, operacionalizavimo ir instrumentalizavimo uždavinius, iliustruodami savo samprotavimus pavyzdžiais. Trumpai apibūdinkite sistemotyros kurso tikslus. Kodėl naudinga studijuoti sistemotyrą? Kokios sistemotyros kurso dalys Jums atrodo naudingiausios? Kodėl? Trumpai apibūdinkite pagrindines sistemotyros raidos kryptis ir sistemotyros mokslo formavimo bei formavimosi metodologijas. Kodėl naudinga tų metodologijų sintezė? Kodėl kai kurie tiksliųjų mokslų atstovai, priklausantys senajai kartai, abejoja sistemotyros naudingumu? Išvardinkite šiuolaikinio sistemotyros mokslo silpnąsias vietas ir pabandykite įsivaizduoti, ar galima tuos trūkumus pašalinti. Jei galima, tai kaip? Ar galima sudėtingas problemas išspręsti pavienių žmonių nesuderintomis pastangomis? Ką, Jūsų manymu, vadina "ekspertinėmis sistemomis", o ką – "kolektyvinio proto sistemomis"? Ką vadina "dirbtinio intelekto sistemomis" ir koks jų vaidmuo "kolektyvinio proto" sistemose? Jei, bandant atsakyti į šiuos klausimus, kyla kokių nors neaiškumų pasiskaitykite šios mokymo priemonės 1.16.3. ir 1.16.4. skyrelius.Kaip Jūs įsivaizduojate dženeralistų vaidmenį įvairiose visuomenės gyvenimo ir veiklos sferose? Ką turėtų žinoti, suprasti ir mokėti dženeralistai? Kuo dženeralistas skiriasi nuo specialisto? Kas yra "pilietinė visuomenė" ir kaip ją reikėtų kurti? Išvardinkite "pilietinės visuomenės" požymius. Palyginkite Lietuvos visuomenės pilietiškumo laipsnį Sąjūdžio pakilimo laikais ir dabar. Kuo paaiškintumėte skirtumus? Kodėl popiežius Jonas Paulius II teigia, jog pasyvumas šiandien vis labiau virsta kalte? Pabandykite pagrįsti šios minties teisingumą, nurodydami Jums žinomas pilietinio pasyvumo neigiamas pasekmes. Kodėl kai kam piliečių pasyvumas yra naudingas? Ar neskatina pilietinio abejingumo ir pasyvumo pavienio asmens bejėgiškumo bei jo pastangų bevaisiškumo pojūtis? Ar kai kam nėra naudinga palaikyti ir net skatinti daugumos piliečių abejingumo, bejėgiškumo ir nusivylimo nuotaikas? Ką Jūs siūlytumėte daryti?
    Statistika, konspektas(12 puslapių)
    2006-10-02
  • Statistika

    Statistikos konspektai. Imtis ir imties skirstiniai, Imties skirstinių statistika, imčių skirstiniai, uždavinių atsakymai.
    Statistika, konspektas(10 puslapių)
    2005-05-02
  • Statistika (21)

    Statistikos objektas ir metodas. Naujas požiūris į statistiką. Iš statistikos istorijos. Didžiųjų skaičių dėsnio reikšmė statistikai. Statistikos objektas ir pagrindinės sąvokos. Statistikos objektas. Statistinis rodiklis. Statistiniai vienetai ir statistinė visuma. Požymiai. Statistikos metodas. Statistiniai stebėjimai. Bendras supratimas apie statistinę informaciją. Statistinių stebėjimų rūšys ir metodai. Programiniai – metodologiniai statistinių stebėjimų klausimai. Statistinių stebėjimų organizavimas. Statistinių stebėjimų klaidos. Statistinės informacijos patikimumas. Surašymai ir kitos specialiai organizuotų statistinių stebėjimų formos. Statistinių stebėjimų tobulinimas. Statistinių duomenų grupavimas ir pateikimas. Grupavimas kaip pagrindinis statistikos metodas. Grupavimo uždaviniai. Tipologinis grupavimas. Struktūrinis grupavimas. Analitinis grupavimas. Grupavimo požymiai. Grupių skaičiaus ir grupavimo intervalų sudarymas. Paprastasis ir kombinuotas grupavimas. Statistinės eilutės ir jų klasifikavimas pagal turinį. Pasiskirstymo eilute. Statistinės lentelės ir jos elementai. Statistinių lentelių sudarymo principai. Statistinių lentelių rūšys. Grafinis statistinių duomenų vaizdavimas. Statistinių grafikų rūšys. Absoliutiniai ir santykiniai dydžiai. Absoliutiniai dydžiai, jų rūšys ir matavimo vienetai. Absoliutiniai dydžiais skirstomi. Santykiniai dydžiai. Santykinių dydžių rūšys ir apskaičiavimas. Skaitinės duomenų charakteristikos. Vidurkių rūšys ir jų apskaičiavimo būdai (poslinkio charakteristikos). Statistinės informacijos variacijos matavimas (sklaidos charakteristikos). Atrankinis stebėjimas. Dinamikos (laiko) eilutės. Ekonominių reiškinių tarpusavio analizė. Užduotys savikontrolei.
    Statistika, konspektas(54 puslapiai)
    2006-10-03
  • Statistika (24)

    Įvadas. Populiacija ir imtis. Imčių sudarymo būdai. Kintamieji. Laiko eilutės.
    Statistika, konspektas(12 puslapių)
    2006-11-09
  • Statistika (30)

    Statistikos mokslo objektas ir metodas. Statistikos kilmė. Statistikos mokslas. Statistiniai rodikliai. Statistikos teoriniai pagrindai ir jos ryšiai su kitais mokslais. Statistikos objektas. Statistikos metodas. Statistikos mokslo šakos. Statistinis stebėjimas. Statistinio stebėjimo esmė. Statistinio stebėjimo formos ir rūšys. Metodiniai statistinio stebėjimo klausimai. Organizaciniai statistinio stebėjimo klausimai. Statistinio stebėjimo klaidos. Surinktų duomenų kontrolė. Statistinis grupavimas. Statistinės eilutės ir lentelės. Statistinės medžiagos suvedimas. Statistinis grupavimas, jo uždaviniai ir rūšys. Grupavimo požymių parinkimas, grupių išskyrimas ir intervalų nustatymas. Intervalų rūšys. Statistinės eilutės. Statistinės lentelės. Statistinių lentelių rūšys. Absoliutiniai ir santykiniai dydžiai. Absoliutiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai. Santykiniai dydžiai, jų esmė ir matavimo vienetai. Statistikos grafikai. Statistikos grafikų esmė. Linijinės diagramos. Stulpelinės ir juostinės diagramos. Sektorinės diagramos. Figūrinės diagramos. Vidurkiai požymių variacijos rodikliai. Vidurkio reikšmė ir jų rūšys. Aritmetiniai vidurkiai. Aritmetinių vidurkių skaičiavimas momentų ir schemų būdais. Hormoniniai, chronologiniai geometriniai, kvadratiniai ir slenkamieji vidurkiai. Moda ir mediana. Variacijos rodikliai, jų reikšmė ir skaičiavimo būdai. Dinamikos eilutės. Dinamikos eilutės, jų rūšys ir sudarymo principai. Dinamikos eilučių analitiniai rodikliai. Dinamikos eilučių išlyginimas. Indeksai. Indeksų esmė ir jų klasifikavimas. Produkcijos fizinės apimties indeksai. Kainų indeksai. Savikainos indeksai. Darbo našumo indeksai. Pastovių ir kintamų svorių indeksai. Pastovios ir kintamos sudėties indeksai. Indeksų tarpusavio ryšiai. Atrankinis stebėjimas. Atrankinio stebėjimo esmė. Atrankos būdai. Atrankinio stebėjimo paklaidos. Atrankinio skaičiaus nustatymas. Atrankinio stebėjimo rezultatų patikrinimo įvertinimas. Atrankinio stebėjimo rezultatų išplėtimas visumai. Reiškinių tarpusavio statistinė analizė. Ryšių formos ir analizės metodai. Dvinarė koreliacija. Daugianarė koreliacija.
    Statistika, konspektas(26 puslapiai)
    2007-03-20
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
Puslapyje rodyti po