Tikslai ir uždaviniai
1. Pateikti namų ūkių bendrą charakteristiką.
2. Įvertinti namų ūkių pajamų ir išlaidų skaitines charakteristikas.
3. Išanalizuoti statistinius duomenis.
4. Ar skiriasi vieno šeimos nario vidutinės pajamos kaime ir mieste.
5. Ar vieno namų ūkio nario vidutines išlaidas tiesiškai nusako namų ūkio vieno nario vidutinės pajamos?
6. Patikrinti ar namų ūkių santaupos didėja.
7. Įvertinti namų ūkių nelygybę ir skurdą.
8. Kokios namų ūkio charakteristikos apsprendžia nelygybę.
9. Įvertinti išlaidų priklausomybę nuo įvairių faktorių (regresinė analizė):
sudaryti regresinį modelį;
rasti reikšmingiausius pasirinktam priklausomajam kintamajam regresorius;
rasti determinacijos koeficiento įvertį;
patikrinti regresijos koeficientų reikšmingumą;
pateikti išvadas ar parinktas regresinis modelis gerai aprašo priklausomąjį kintamąjį;
ar modelis gali būti naudojamas išlaidų prognozei.
Namų ūkis – atskirai gyventis vienas asmuo arba asmenų grupė, kuri gyvena viename bute arba name, turi bendrą biudžetą ir kartu maitinasi. Jeigu nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, asmuo prie namų ūkio nepriskiriamas. Namų ūkiu gali būti:
šeima, susidedanti iš sutuoktinių su vaikais ar be jų, arba vienas iš tėvų su vaikais;
kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai, pvz. brolis ir sesuo, seneliai ir anūkai ir pan.;
kartu gyvenantys ir bendru biudžetu susiję asmenys, neturintys giminystės ryšio;
vieniši asmenys, gyvenantys iš savo pajamų;
šeimos, susidedančios iš kelių kartu gyvenančių sutuoktinių porų, turinčių bendrą biudžetą.
Namų ūkio galva – asmuo, gaunantis didžiausias pajamas. Kadangi namų ūkio narių pajamos atskirais mėnesiais gali svyruoti, namų ūkio galva laikomas asmuo, kuris ūkio narių nuomone per metus gauna didžiausias pajamas. Kai didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima, namų ūkio galva laikomas asmuo, kurį nurodo šeima.
Disponuojamos pajamos – tai visos piniginės ir natūrinės pajamos, kurios gautos už darbą, iš ūkininkavimo, verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos, o taip pat pensijos, įvairios pašalpos, stipendijos, pajamos iš turto, renta ir t.t.
Vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkio vartojimo poreikiams patenkinti: tai išlaidos maistui, drabužiams, būstui, sveikatos priežiūrai, kultūros reikmėms ir t.t.
Statistinė hipotezė – bet koks tvirtinimas apie atsitiktinio dydžio pasiskirstymo formą ar apie pasiskirstymo parametrų reikšmes. Išskiriamos parametrinės ir neparametrinės hipotezės.
Determinacijos koeficientas – parodo regresinės lygties adekvatumą, kuris tikrinamas pagal Fišerio kriterijų, reikšmingumas vertinamas pagal Stjudento kriterijų.
Asmenų ar grupės gyvenimo lygio sąvoka siejama su daugybe įvairių faktorių. Kai kuriuos iš jų lengva išmatuoti, kai kuriuos – ne. ...