Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Statistika>Šiaulių miesto situacijos analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šiaulių miesto situacijos analizė

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637
Aprašymas

Šiaulių miesto situacijos analizė. Charakteristika. Klimatas. Gyventojai. Demografija. Nusikalstamumas. Sveikata. Išsilavinimas. Pragyvenimas. Nedarbas. Investicijos. Žemės ūkis. Biudžetas. Šiaulių miesto parkai. Šiaulių miesto pramonė. Šiaulių miesto SSGG.

Ištrauka

1236 m. Šiaulių vietovardis "Soule" pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose - Eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį. 1236 m. rugsėjo 22 diena tapo Šiaulių miesto gimimo diena.
XVIII a. pab. miesto istorijai ypač reikšminga - 1791 m. lapkričio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas savo privilegija galutinai įtvirtino Šiaulių miesto savivaldą. Privilegijos originalas sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu.
1795 m. prasidėjo ir naujas Šiaulių istorijos laikotarpis. Rusijai prijungus Lietuvą, miestas su didžiule teritorija, Šiaulių ekonomija, Jekaterinos II buvo padovanotas kunigaikščiui Platonui Zubovui. Neužilgo 1795 10 10 Jekaterina II koregavo savo įsaką ir paskelbė Šiaulius valstybiniu apskrities miestu.
Jau XIX a. I pusėje Šiauliai tampa svarbiu švietimo ir kultūros židiniu, beužgimstančio lietuvių tautinio sąjūdžio epicentru.
Carinė Rusija per miestą 1836-1858 m. nutiesė Rygos-Tilžės plentą. 1871 m. Šiaulius kirto Liepojos-Romnų geležinkelio linija. Patogi geografinė padėtis susisiekimo kelių su Europa ir Rusija atžvilgiu tapo esmine mažo miestelio virsmo pramonės centru prielaida.
Jau 1897 m. Šiauliai buvo po Kauno antras miestas pagal gyventojų skaičių (16128 gyventojų), pralenkęs Ukmergę, Panevėžį, Raseinius. Pakito ir miesto gyventojų tautinė sudėtis.
XIX a. pab. pakito miesto vaizdas. Ėmė ryškėti industrinis peizažas - geležinkelis, fabrikų pastatai su kaminais ir pan.
XIX a. pab. Šiauliuose, apskrities teises turinčiame mieste, naujų namų statyba vyko pagal miesto projektinius planus Urbanistinį miesto peizažą keitė centrinėse miesto gatvėse - Bolšaja Tiuremnaja, Sodovaja, Policeiskaja ir kt. - statomi dviaukščiai mūriniai pastatai vietoje griaunamų medinių. Miestui plečiantis, sparčiai kito ir gatvių tinklas. Šaligatviai buvo mediniai ir tik centre. Gatvės apšviečiamos žibaliniais žibintais. Pieš Pirmąjį pasaulinį karą jau buvo planuojamas gatvių apšvietimas elektra, tačiau sumanymą nespėta realizuoti. Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai labai nukentėjo - sugriauta 65 % miesto pastatų. Kas liko iš miesto, iliustruoja atvirukuose užfiksuoti vaizdai.
Pirmosios Lietuvos Respublikos metais, dažnai vadinamais tarpukariu, prasidėjo naujas Šiaulių miesto raidos etapas. Tuometinėje Lietuvoje Šiauliai dėl kintančių politinių priežasčių tapo svarbiu krašto politiniu, ekonominiu ir kultūriniu centru. Jie savo svarba tenusileido laikinajai sostinei Kaunui.
1919 m. Šiauliams buvo suteiktos apskrities miesto, o 1931 m. pirmaeilio Lietuvos miesto teisės.
1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km2 ) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.
1919 m. pab., pasibaigus nepriklausomybės kovoms, buvo pradėti miesto atstatymo darbai. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal 1921 m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą, vėliau kas keli metai koreguojamą. Didžiausias dėmesys, žinoma, buvo skiriamas centrui, kur leidžiama tik 2-3 aukštų mūrinių namų statyba. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. Centre pastatytos administracinės įstaigos, visuomeniniai pastatai, gražūs gyvenamieji namai. Centrinės gatvės išgrįstos netašytais akmenimis, apšviestos Bačiūnų, vėliau Rėkyvos elektrinėje gaminama elektra. Jau 1925 m. pradėti pirmieji vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo darbai.
Ilgai nepavyko sutvarkyti pačios miesto širdies - centrinės aikštės prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Tik 1937 m. pavyko nugriauti cerkvę, 1938 m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.
Tik 1938 m. Šiauliuose pradėjo kursuoti miesto susisiekimo autobusai.
Komunikacijai šiauliečiai galėjo naudoti ne tik paštą ar telegrafą, bet ir telefoną. 1936 m. mieste buvo įrengti telefono automatai, o telefono abonentų skaičius 1937 m. išaugo iki 700
Šiaulių miestas yra Baltijos miestų sąjungos, vienijančios per 100 Baltijos regiono miestų, narys. Šios sąjungos tikslas - skatinti bendradarbiavimą ir mainus tarp miestų, dalyvaujant komisijų veikloje. Šiuo metu dirba 10 komisijų miestų planavimo, kultūros, turizmo, sporto, verslo plėtros, aplinkosaugos, sveikatos ir socialinių paslaugų, transporto, informacinės visuomenės kūrimo srityse.
Nuo 1236 m. įvykusio Saulės mūšio istoriniuose šaltiniuose minimas miestas baigiantis Antrajam pasauliniam karui buvo visiškai sunaikintas. Stebuklingu būdu išliko vienintelis senus laikus menantis pastatas – Šv. Petro ir Povilo katedra. Tad Šiauliai – nuo pamatų atstatytas ir naujai atgimęs miestas.
I. TERITORIJA
Bendras miesto žemės plotas 81,13 kv.km.
Žalieji plotai 18,87 kv.km.
Vandens plotai 12,78 kv.km.
Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.
II. KLIMATAS
Vidutinė oro temperatūra -
Sausio mėn. -7 °C;
Liepos mėn. +18 °C;
Kritulių kiekis per metus - 538,5 mm
III. Gyventojai
135,7 tūkst. gyventojų
61,9 tūkst. vyrų
73,8 tūkst. moterų ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-10
DalykasStatistikos kursinis darbas
KategorijaStatistika
TipasKursiniai darbai
Apimtis37 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis119.28 KB
AutoriusGinte
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai0 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Siauliu miesto situacijos analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą